Visi žmonės nori gyventi ilgai, sveikai ir laimingai, nei vienas iš mūsų nenori turėti sveikatos, finansinių ar kitokių problemų, mes visi norim būti apsupti artimųjų ir draugų, tikrai niekas nesvajoja apie vienatvę ir socialinę atskirtį. Alkoholinių gėrimų nesaikingas, gausus vartojimas dažnai brėžia raudoną liniją ir gerovę paverčia problemomis, sveikatą – ligomis, sotų gyvenimą – finansine duobe.
Nuo priklausomybės nėra apsaugotas nei vienas, tereikia kelių susiklosčiusių faktorių, tokių kaip genetinė predispozicija, socialiniai, psichologiniai ir emociniai rizikos veiksniai. Kodėl vieni žmonės gali gyventi ilgai ir laimingai be alkoholinių gėrimų vartojimo, o kiti pakankamai lengvai įklimpsta į alkoholizmo liūną? Kaip laiku pastebėti raudonas vėliavas ir pradėti kelionę sveikimo link? Šiandien priminsime apie alkoholizmo stadijas, panagrinėsime, kaip tyliai palaipsniui išsivysto priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų ir kaip tai veikia žmogų ir jo aplinkinius.
Pirma stadija. Pradžioje vystosi psichologinė priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų. Žmogus taurės pagalba bando spręsti emocines, psichologines, medicinines ar finansines problemas, pabėgti nuo realybės, pagerinti savo nuotaiką. Tik gerdamas alkoholinius gėrimus jis sugeba atsipalaiduoti, pasimiršti. Šita stadija gali trukti kelis metus, alkoholinių gėrimų vartojimas dažnėja, ilgėja, greitai alkoholis tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, po truputį išstumdomas kitus pomėgius ir hobius. Aplinkiniai gali pastebėti šias raudonas vėliavas: žmogus visada turi namuose alkoholinių gėrimų atsargų, žmogus tampa pasiruošęs išgerti bet kada, nereikia jokios progos, alkoholiniai gėrimai ir jų vartojimas iššaukia tik perdėtai teigiamas emocijas.
Antra stadija. Ilgainiui psichologinė priklausomybė vystosi į somatinę: blogėja miegas, emocijos pasidaro labilios, žmogus greitai netenka pusiausvyros, atsiranda pykčio priepuoliai, pradeda ryškėti įvairios ligos. Išsivysčius antrai priklausomybės nuo alkoholio stadijai žmogus nebevaldo išgerto etanolio kiekio, jį kankina abstinencijos sindromas, kepenų ir širdies veiklos sutrikimas, lytinė disfunkcija, gali atsirasti nerimo sutrikimas arba net depresija. Neretai žmogus supranta, kad turi problemą, net bando pats kovoti ir mesti gerti, deja, tokie bandymai dažnai būna nesėkmingi. Artimieji, partneriai, net kolegos jau pastebi, kad žmogus turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, todėl žmogus po truputį stumia save į socialinę atskirtį ir vienatvę.
Trečia priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų stadija yra degradacijos stadija. Žmogus visiškai nebevaldo situacijos, nesugeba pats nustoti gerti. Etanolio kiekis tampa paradoksaliai mažas, net po nedidelio jo kiekio vystosi sunkus apgirtimas. Smegenys būna jau smarkiai pažeistos, todėl priklausomo žmogaus atmintis, kognityvinės funkcijos, orientacija laike ir erdvėje būna stipriai pablogėjusios. Aplinkiniai ir pats žmogus jau nesunkiai pastebi alkoholio paliktus ženklus ant veido (pamėlusi nosis, išsiplėtę skruostų kapiliarai, papilkėjusi oda, sugedę dantys ir kvapas iš burnos) ir kūno (drebančios rankos, padidėjęs pilvas, nerangi eisena). Alkoholio vartojimas jau nesuteikia jokio džiaugsmo, nesugeba užgožti finansinių, socialinių, medicininių problemų, neatstoja šilto ir malonaus bendravimo su artimais žmonėmis, bet ir sustoti gerti nebepavyksta.
Suprantama, kad daugiausia šansų išeiti iš priklausomybių nuo alkoholinių gėrimų rato turi žmonės, kurie pradeda ieškoti pagalbos būdami primoje ar antroje stadijoje, trečia stadija sunkiausiai pasiduoda gydymui, reikalauja daugiausiai pastangų iš paties žmogaus ir jo aplinkinių. Todėl būtina laiku atkreipti dėmesį į nerimą keliančias raudonas vėliavas ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos, kad kelias blaivaus gyvenimo link būtų kuo sklandesnis.