Vaikystė – tai stebuklingas gyvenimo etapas, kai dienos atrodo labai ilgos, didžiausias rūpestis gali būti, kad mama neišleidžia būti kieme su draugais iki sutemų, o didžiausias vargas, kad reikia eiti į mokyklą. Dauguma žmonių, atsigręžę į savo vaikystę, šypsosi ir teigia, kad tai buvo laimingi ir nerūpestingi gyvenimo metai.
Tuo pačiu tai yra svarbus etapas, kuomet formuojamas ir ugdomas vaiko charakteris, vertybinis stuburas, jis mokosi bendrauti, draugauti, kurti naujus santykius. Pirmieji jo mokytojai visada yra tėvai. Būtent šeimoje yra klojami viso būsimo gyvenimo pamatai, vaikas sąmoningai ir nesąmoningai stebi tėvų elgesį ir bendravimą, visam gyvenimui įsigeria tai, kas yra normalu ir priimtina jo šeimoje.
Deja, ne visos šeimos būna laimingos, ne visi vaikai turi saugią ir šviesią vaikystę. Dažnai šeimos laimę aptemdo tėvų priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų. Tokiose šeimose nebūna šiltų ir pagarbių santykių. Vaikai neretai vaikšto alkani, prastai aprengti, bet, blogiausia, kad jie jaučiasi nemylimi, nereikalingi. Jie kiekviena diena stebi gausų alkoholio vartojimą, priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų padarinius, barnius, smurtą. Kai tėvai išsiblaivo, ateina ramesnis ir šviesesnis periodas, kai tėvai atgailauja, bando mylėti ir prižiūrėti savo vaikus, tik toks periodas, dažniausiai, trunka labai trumpai, iki kito užgėrimo.
Tėvų alkoholizmas palieka neišgydomus randus vaikų sielose visam gyvenimui. Vaiko asmenybė yra tarsi modelinas, kuris būtent vaikystėje yra lipdomas, o vėliau sustingsta, suaugusiam žmogui tenka gyventi jau suformuotais charakterio bruožais. Nemeilė ir nepriežiūra palieka pėdsakus ir tokie vaikai, jau suaugę, jaučia įvairius padarinius:
- Žema savivertė, nes visą vaikystė vaikas buvo nemylėtas, neprižiūrėtas, nereikalingas;
- Nerimas, nes visą vaikystę lydėjo nežinomybės ir nestabilumo jausmas;
- Iškreiptas savo kūno suvokimas dėl netaisyklingos ir nevisavertės mitybos, bado;
- Priklausomybės nuo alkoholio rizika, nes būtent tokią normą vaikas matė namuose;
- Socialinė izoliacija, nes vaikystėje buvo dažnos patyčios šeimoje ir ne tik;
- Depresijos ir kitų ligų rizika dėl patirtų išgyvenimų.
Suaugę priklausomų nuo alkoholinių gėrimų žmonių vaikai dažnai varsto psichologų duris, ieško pagalbos įvairiose grupėse, bando gyventi priešingą, negu gyveno tėvai, gyvenimą. Deja, kaltės, gėdos, nerimo jausmas neretai kiša koją ir tokie vaikai patys suaugę gali būti linkę įklimpti į priklausomybės spąstus. Taip atkartojamas tėvų gyvenimas, nelaiminga vaikystė, alkoholizmo trauma perduodama tolimesnei kartai.
Vieno žmogaus netinkamas pasirinkimas ir priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų gali tapti sunkiu išgyvenimu jo artimiesiems ir vaikams, našta tolimesnei kartais ir suluošintais daugelio žmonių gyvenimais.
Todėl reikia stengtis, stebėti save ir savo artimuosius ir atsiminti, kad tik laiku kreipiantis kvalifikuotos pagalvos galima užtikrinti savo, savo artimųjų ir savo vaikų sveiką ir saugų rytojų.