Priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų yra skaudi viso pasaulio problema. Nėra nei vieno žmogaus, kuris vaikystėje svajotų tapti priklausomu nuo etanolio, bet realybėje, deja, ši bėda gali paliesti kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, socialinio statuso arba finansinės padėties.
Alkoholizmas yra tyliai atsėlinanti liga, tad ilgą laiką žmogus gali nepripažinti sau, kad turi problemą, jis gali meluoti sau ir aplinkiniams, kad kontroliuoja situaciją, gali susitvarkyti ir mesti gerti kada panorėjęs, dažnai jis gali slėpti gėrimą nuo šeimos ir aplinkinių, tad situacijos rimtumas atsiskleidžia tada, kai nuslėpti proceso jau tampa nebeįmanoma. Šeima ir artimieji, dažniausiai, yra pirmieji žmonės, kurie gali suprasti, kad su jų brangiu žmogumi kažkas vyksta, bet, kartais, ir jie būna nepakankamai nuovokūs.
Šį kartą norime priminti, į kokius nerimą keliančius signalus santykiuose reikėtų atkreipti dėmesį, galvojant apie tai, kad jūsų artimasis galimai kovoja su priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų. Pravartu prisiminti, kad kuo anksčiau žmogus pripažįsta sau ir aplinkiniams, kad turi šią bėdą, tuo efektyvesnė gali būti pagalba ir greitesnis sveikimo kelias.
Planų keitimas. Kai žmogus pradeda vartoti svaigiuosius gėrimus, labai greitai jie išstumia iš jo kasdienybės visus kitus užsiėmimus. Jam tampa nebeįdomūs ankstesni hobiai, laikas, leidžiamas kartu su šeima ir draugais, buvimas gryname ore ir bendri užsiėmimai, be alkoholio jie tampa nebeaktualūs, tad žmogus gali paskutiniu momentu atšaukti susitikimą arba išvis nepasirodyti jame.
Emocijų kaita. Žmogus, kuris yra blaškomas tarp alkoholinės euforijos, pagirių sindromo, kaltės ir gėdos jausmo, į išorę transliuoja visą spektrą greitai kintančių stiprių emocijų, kurios gali būti sunkiau suprantamos aplinkiniams, kurie nežino visos situacijos. Tokiu atveju, jie tiesiog stebi žmogų, kamuojamą stipraus nerimo, pykčio priepuolių, agresijos ir neprognozuojamo elgesio.
Etanolio sąlygota smegenų pažaida. Kai alkoholis pažeidžia smegenų ląsteles, žmogus pradeda kentėti nuo atminties ir miego sutrikimų, jis gali nugrimzti į depresiją, tad bendravimas su juo tampa dar labiau apsunkintas. Jis gali sunkiai pakelti kritiką ir kaltinimus vartojant alkoholį, kas gali dar labiau provokuoti emocines iškrovas.
Atšalimas ir izoliacija. Kuo toliau tuo labiau alkoholizmas stumia žmogų į socialinį užribį. Jam tampa žymiai paprasčiau būti vienam ir tenkintis taurės kompanija negu klausyti pamokslų ir stebėti susirūpinimo pilnus žvilginus, o artimieji žmonės jau būna pavargę ir išsekę nuo pastovios kovos ir blogėjančios situacijos.
Degradacija. Kai žmogus jau pasiekia galutinę alkoholizmo stadiją, jis nebesirūpina savo išvaizda ir sveikata, jam tampa nebesvarbu ką apie ji galvos aplinkiniai, jo elgesys tampa primityvus ir paremtas tik noru toliau vartoti alkoholį. Socialiniai ryšiai jo daugiau nejaudina, nes, dažniausiai, jų jau nebelieka, pavieniai artimųjų bandymai taisyti situaciją ir vaduotis iš priklausomybės jau yra sunkiai suprantami ir neaktualūs.
Reikia atsiminti, kad vieno žmogaus alkoholizmas paliečia daugelio šalia esančių žmonių gyvenimus, palieka gilius psichologinius randus ir gali atsiliepti net sekančių kartų sveikatai, gerovei ir gyvenimo pasirinkimams. Tik laiku kreipiantis kvalifikuotos pagalbos galima užtikrinti savo, savo artimųjų ir savo vaikų sveiką ir saugų rytojų.