Priklausomybė yra dvilypis dalykas – kylantis tiek iš žmogaus vidaus, tie iš jo aplinkos
Šiandien, priklausomybių gydymas nėra grindžiamas nei baime, nei prievarta, specialistai žino daug efektyvių būdų, kaip padėti organizmui susitvarkyti su priklausomybe ir atkurti prarastas savi reguliacijos galimybes. Tačiau žmonės dažnai pervertina medicininių intervencijų svarbą, nes vienas dalykas nesikeičia – socialinė aplinka ir jos poveikis žmogui.
Priklausomybė yra dvipusis dalykas – viena vertus, jį kyla iš vidinio poreikio slopinti stresą ir nerimą, kita vertus, ji kyla ar bent yra palaikoma socialinio spaudimo iš žmogaus aplinkos. Kodėl priklausomybių gydymas nesibaigia, išėjus iš klinikos?
Ką reikia žinoti tiems, kurie nori išvengi atkryčio arba bijo tapti priklausomi? Kodėl svarbu kritiškai įvertinti ir, jei reikia, pakeisti savo aplinką? Apie tai pasakoja psichoterapijos centro „Sielos veidrodis“ steigėjas psichoterapeutas Sergejus Gorškovas.
Medicininės priemonės gali padėti įveikti biologinį potraukį alkoholiui, tačiau potraukis dažnai yra ne vien biologinis, bet ir socialinis, kultūrinis, ir kylantis ne iš vidaus, iš paties žmogaus asmenybės struktūros, bet iš aplinkos.
Gerai žinomas posakis, kad mes esame suma savo penkių artimiausių draugų. Ką jis reiškia praktiškai ir kaip bičiulystė su vienais ar kitais žmonėmis mus veikia? Egzistuoja taip vadinamas socialinis spaudimas, spaudimas pritapti, spaudimas būti tokiam kaip visi ir veikti kartu su visais – pavyzdžiui, išgerti. Kad būtų aiškiau, jį galima palyginti jį su fiziniu spaudimu, kai žmogus fiziškai tempiamas už rankos, stumiamas pro duris, – ir dažnas tokiam spaudimui pasiduoda.
Socialinis spaudimas pakeičia, jei galima taip pasakyti, dėmesio centrą. Kaip fotokamera fokusuojasi, nutolindama ar pritraukdama tam tikrus objektus, taip pat veikia ir žmogaus sąmonė – vieni dalykai, kaip momentinis pasitenkinimas, bendrystė su bičiuliais, ima atrodyti artimi, svarbūs, kiti, kaip blaivybė, sveikata, karjera, tampa nereikšmingi ir tolimi.
Tyrėjai pastebėjo, kad moksleiviai, kuriems suteiktos galimybės studijuoti arba sportuoti, nepasiekia gerų rezultatų, jei leidžia laiką su buvusiais draugais ir prastomis kompanijomis. Ambicijos pasiekti mokslinių arba sporto laimėjimų kažkur nutolsta, susilieja, o čia ir dabar, prieš akis, aiškiai matomas kitas tikslas – vakarėlis iki paryčių.
Įkalinimo įstaigų darbuotojai taip pat žino – jei žmogų, niekada nevartojusį narkotikų, pasodinsi į kamerą su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, po kelių savaičių jis pats pradės vartoti narkotikus ir taps priklausomas.
Suveikia užkrečiamas blogas pavyzdys, kartu išgyvenamas bendrumo jausmas, nenoras išsiskirti ar kentėti, matant, kaip kameros bendrai išgyvena pasitenkinimą.
Tai galioja ne tik įkalinimo įstaigoms, bet ir paprastam civilių žmonių gyvenimui. Sakoma, kad sveikstančiam nuo priklausomybių žmogui sunkiausias dalykas nėra atsisakyti alkoholio – sunkiausias dalykas yra atsisakyti draugų, kurių kompanijoje vartojamas alkoholis. Medicinine prasme, egzistuoja įvairios procedūros – hipnoterapija, kodavimas lazeriu ir kt. – kurios efektyviai padeda įveikti biologinę priklausomybę. Tačiau priklausomybė yra dvipusis procesas – tiek biologinis, tiek socialinis, ir gydymas bus sėkmingas tik tuo atveju, kai bus dirbama tiek su vidiniais, tiek su išoriniais veiksniais.
Kartais žmogų, kaip ir augalą, reikia „persodinti“ į sveikesnę aplinką. Prieš išeidamas iš klinikos, pasikalbėkite apie tai su priklausomybes gydančiu specialistu, jei tikslinga, kreipkitės konsultacijos į psichoterapeutą, ir su specialistų bei artimųjų pagalba, pasistenkite susikurti sveiką, saugią aplinką.