Tradiciškai mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vyrai yra stiprioji lytis, kuri niekada nepasiduoda, nesiskundžia ir nepalūžta, rūpinasi savimi ir savo moterimis, atlaiko visas negandas ir kaip ir nepatiria jokių stipresnių emocinių išgyvenimų, o jei ir patiria, tai tikrai neina pas psichologus, o verčiau stoiškai viską išgyvena tyliai viduje.
Mamos iki šiol gali auklėti berniukus, kad verkti nevalia, nes būsi panašus į mergaitę, o ašaros vyrų akyse leidžiamos nebent per vaiko gimimą. Nenuostabu, kad vyrai, patirdami tokį milžinišką spaudimą, neretai nežino, kaip atsipalaiduoti ir leisti jų emocijoms atsiskleisti. Šitoje vietoje, tyliai ir nepastebimai atsiranda alkoholis. Išgerti alaus penktadienį po sunkios darbo savaitės arba susitikti su draugais kelioms viskio taurėms yra visai priimtina ir toleruojama veikla ir atsipalaidavimo būdas, skirtas tikriems vyrams.
Mažai kas pagalvoja, kokios yra tokių veiksmų galimos pasekmės, kaip yra žalojamas kūnas ir siela, kai žmogus vietoje realios pagalbos susiduria su priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų.
Vyrų alkoholizmo problema yra pasaulinio masto, kiekvienais metais ligų ir mirčių skaičius siekia milijonus, reiškia, kiekvienais metais bauginančiai didelis skaičius šeimų netenka savo tėvo, vyro, brolio ar sūnaus. Anksčiau buvo manoma, kad priklausomais nuo alkoholio dažniau tampa vyresni ir socialiai pažeidžiami vyrai, bet paskutinioji statistika rodo, kad alkoholizmas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal socialinį statusą. Susidurti su šia problema gali kaip paauglys taip ir senolis.
Kas gi lemia alkoholizmo atsiradimą ir dominavimą vyrų tarpe? Teoriškai, nėra nei vieno rizikos faktoriaus, kuris būtų būdingas konkrečiai lyčiai, priklausomybė gali atsirasti jei žmogaus gyvenime susipina genetiniai, fiziologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.
Deja, mes negalime pakeisti savo genetikos ir vaikystėje patirtų neigiamų išgyvenimų, bet socialiniai ir psichologiniai veiksniai, dažniausiai, atsiranda tokiame amžiuje, kada žmogus jau gali kažką pats nuspręsti, čia ir išlenda vadinamieji lyčių skirtumai. Kaip mes ir rašėm, vyrai emociškai yra uždaresni, nelinkę pagalbos ieškoti psichologų kabinetuose arba artimųjų žmonių glėbyje, todėl greičiau griebiasi taurės.
Vyrų kūnai yra neretai stipresni ir ištvermingesni negu moterų, tad alkoholio daroma žala pasireiškia lėčiau ir ilgai lieka nepastebėta. Vyras ilgiau užsilieka latentinėje priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų fazėje, ilgiau gali slėpti nuo aplinkinių savo naujus pomėgius. Darbas ir kasdienė veikla gali ilgai likti nesutrikdyta, organizmas nesiunčia jokių signalų, kad jam sunku atlaikyti dideles nuodų dozes, alkoholinė euforija gali apgaulingai leisti manyti, kad problemos kaip ir sprendžiasi, o emocinė sveikata gerėja.
Blogiausia, kad dėl mūsų kultūros ypatybių, šis laikotarpis gali vykti visiems artimiesiems ir draugams prieš akis, bet niekas nesupras pavojaus ir nepradės jokių gelbėjimų veiksmų, verčiau net prisijungs prie atsipalaidavimo. Kai jau vyras pereina į antrą arba trečią alkoholizmo stadiją, kai kūnas ir protas būna nepataisomai pažeisti, kai jau nepavyksta apgaudinėti savęs ir aplinkinių, jog problemos nėra, tik tada visiems atsiveria akys.
Mes galime laikyti mūsų vyrus mūrinėmis sienomis ir galiūnais, bet nereikia pamiršti, kad jie irgi trokšta meilės, pagarbos, rūpesčio ir pagalbos sunkiais gyvenimo momentais. Artimųjų žmonių šiluma ir artumas padeda žymiai geriau nei alkoholis. Jeigu vis tik matote, kad artimasis vyras pradėjo grimzti į alkoholizmo liūną, nereikia laukti ir tikėtis, kad jis susitvarkys pats, kuo skubiau kreipkitės profesionalios pagalbos, tik taip galima užtikrinti, kad vyras gyvens ilgai, sveikai ir laimingai.