Šeimos „priklausomybė“

Kas atsitinka, kai vienas žmogus šeimoje ima piktnaudžiauti alkoholiu?

 

Dažnai tiek sutuoktiniui, vyrui ar moteriai, tiek vaikams sakoma – nekreipk dėmesio, tai su tavim nesusiję, tai jo, o ne tavo problema, kol jis nieko nedaro, netriukšmauja ir nesmurtauja –  tegu jis geria, jūs jam netrukdykite, jūs jo nelieskite. Kodėl šis patarimas yra toksiškas ir praktiškai neįgyvendinamas? Apie tai pasakoja psichoterapijos centro „Sielos veidrodis“ steigėjas psichoterapeutas Sergejus Gorškovas.

 

Kas keičiasi šeimoje, kai vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu?

 

Šeima nėra pavienių žmonių susibūrimas, šeima yra uždara sistema, kurioje žmonės prisiėmę tam tikrus vaidmenis, atsakomybę ir veikia pagal tam tikras taisykles. Būtent todėl, pasiūlymas „nekreipti dėmesio, jeigu jis netriukšmauja ir nesmurtauja, tai tegu geria“ yra neveiksmingas.

 

Kai vienas žmogus dėl kokių nors priežasčių – pavyzdžiui, dėl alkoholizmo – savo nebeatlieka savo emocinių ir ekonominių funkcijų šeimoje, keičiasi ne jis vienas – keičiasi visa sistema.

 

Kas pasikeičia šeimoje, kai tėtis arba mama geria? Pavyzdžiui, tėtis? Sutuoktinė ir vaikai greitai supranta, kad tuo metu, net jei tėtis namie, jis savo kaip tėčio funkcijų neatlieka. Negalima jo trukdyti, prašyti, kad padėtų paruošti namų darbus, girtis pasiekimais sporte, planuoti vasaros atostogų ir panašiai.

 

Faktiškai, tai yra laikina, bet nuolat pasikartojanti šeimos nario netektis. Kaip šeimos tvarkosi su šia netektimi?

 

Sutuoktiniai, kurie tampa “kopriklausomi”

 

Kai vienas asmuo neatlieka savo funkcijų, tam, kad šeima neiširtų, sutuoktinis turi perimti jo funkcijas, prisitaikyti ir kompensuoti šeimoje atsiradusį trūkumą – dirbti už du, priiminėti sprendimus už du, vaikams rodyti meilės ir dėmesio už du.

 

Emociniu lygmeniu, sutuoktinis jaučiasi apleistas ir išduotas – kiekvienas kartas, kai sutuoktinis grįžta neblaivus, yra maža išdavystė ir mažas išsiskyrimas.

 

Sutuoktinis jaučiasi, kad jam užkrauta neproporcinga našta. Kol partneris blaivus, ta našta dalijama po lygiai, o jam išgėrus, visas svoris vėl perkeliamas ant sutuoktinio pečių. Jo gyvenimas toliau vyksta ciklais. Sutuoktinis išmoksta ir įpranta gyventi rizikos būsenoje ir, jei nesiimama kitų priemonių, prisitaiko ir gyvena tuo ritmu, kurį diktuoja jo geriantis partneris.

 

Vaikai, kurie prisiima atsakomybę ir tėvų vaidmenis

 

Kai vienas iš tėvų neatlieka savo vaidmens, vaikams taip pat tai yra netektis – tėvas, arba, atitinkamai, mama, yra, bet kartu jo ir nėra. Ko iš to išmoksta vaikai?

 

Pirma, vaikai išmoksta, kad jie nesvarbūs, kad į jų prašymus nereaguojama, kad savo poreikiais jie privalo pasirūpinti patys. Ankstyvosios vaikystės laikotarpiu, vaikai yra itin imlūs aplinkos poveikiui, jie internalizuoja tokias nuostatas ir dažnai su jomis pragyvena visą gyvenimą.

 

Blogiausia yra ne tai – blogiausia yra tai, kad vaikai dažnai yra priversti rūpintis savo alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais. Pats nuodingiausias momentas, kai tėvų ir vaikų vaidmenys susikeičia vietomis – nebe tėvai rūpinasi vaikais, o vaikai rūpinasi tėvais.

 

Psichologinėje literatūroje, tokie vaikai vadinami „parentified“, t.y. vaikai, ant kurių pečių buvo tėviškos atsakomybės našta. Tokie vaikai įpranta nešti svetimą naštą, o suaugę dažnai susiranda geriančius ar smurtaujančius partnerius.

 

Viską užantspauduojanti gėda ir tyla

 

Kiekviena šeima yra tarsi uždara sistema, kurioje nusistovi tam tikri vaidmenys ir tam tikra pusiausvyra – vienas atsakingas už pramogas ir žaidimus, kitas už pareigas ir saugumą, vienas už bendrus pietus, kitas už išvykas ir keliones – šeimos nariai žino, ko tikėtis vienam iš kito.

 

Kas nutinka, kai vienas žmogus, dėl alkoholio vartojimo, iškrinta iš žaidimo? Likusiems dažnai yra gėda, jie tą gėdą bando nuslėpti, o nevykdomas funkcijas kompensuoti patys. Taip, bent visuomenės akyse, išsaugomas gražios, darnios šeimos fasadas.

 

Tokiu būdu, formuojasi patologinė pusiausvyra – šeimos pusiausvyra išlaikoma, bet išlaikoma tik su ta sąlyga, jog visi šeimos nariai dalyvauja saviapgaulėje ir problemos neigime. Atsiranda tam tikra kolektyvinė tylos konspiracija, draudimas kalbėti apie problemą – užuot ją sprendę, žmonės ją neigia, dangsto ir apeidinėja.

 

Per ilgą laiką, žmonės prisitaiko, išmoksta gyventi būtent taip, ir kitaip gyventi jie nebemoka. Netikę įpročiai, toksiški santykių modeliai perduodami toliau iš kartos į kartą.

 

Svarbiausia, ką galite padaryti – netylėti ir neapsimetinėti

 

Kai vienas iš sutuoktinių pradeda gerti, dažnai tiek jo partneriui, vyrui ar moteriai, tiek vaikams sakoma – nekreipk dėmesio, tai su tavim nesusiję, tai jo, o ne tavo problema, kol jis nieko nedaro, netriukšmauja ir nesmurtauja, tegu jis geria, jūs jam netrukdykite, jūs jo nelieskite.

 

Tačiau alkoholiu piktnaudžiaujantis žmogus šeimoje mus veikia labiau, negu mes pajėgiame įsivaizduoti. Būnant šalia ir nieko nedarant, formuojasi iškreiptas tikrovės suvokimas, disfunkciniai elgesio modeliai ir į pasąmonę įsirašę netikusio gyvenimo scenarijai.

 

Po kelių dešimčių metų proanūkiai, nežinodami, ko griebtis, vaikšto į šeimos konsteliacijas, kreipiasi į būrėjus ir ekstrasensus, prašydami pašalinti „šeimą lydintį prakeiksmą.“

 

Todėl, geriausia, ką galite padaryti šiandien – nebūti abejingi ir netylėti.

 

Pasidalinkite