Ką daryti, kai priklausomybė nuo alkoholio – profesinės rizikos dalis?
Kas yra priklausomybės, konkrečiai – priklausomybė nuo alkoholio? Kokiems žmonėms yra didžiausia tikimybė tapti priklausomais, kokie žmonės patenka į rizikos grupę? Kas, kokios aplinkybės išprovokuoja priklausomybes? Ar priklausomybių galima išvengti, jei priklausote rizikos grupei? Ką daryti, jei priklausomybės išvengti nepavyko? Ar priklausomybės yra pagydomos, ir – kaip?
Kodėl vieni žmonės tampa priklausomi, kiti – ne?
Priklausomybė yra susiformavęs įprotis slopinti nerimą tam tikrais disfunkciniais būdais, konkrečiai – cheminės intervencijos būdų. Priklausomybė formuojasi, kai organizmas pats nebepajėgia susitvarkyti su nerimu ir stresu.
Kas lemia, kad vieni žmonės tampa priklausomi, kiti – ne?
Čia turi įtakos daugybė faktorių, o vienas iš jų yra profesinės rizikos. Priklausomi dažnai tampa žmonės, kurie kasdieniniame profesiniame gyvenime susiduria su stresu.
Čia stresas suprantamas siaura, specifine prasme – ne kaip įtemptas grafikas, viršvalandžiai, reiklūs klientai, ar kasdieniniai konfliktai, o kaip situacijos, kuriose kyla grėsmė asmens fiziniam saugumui, sveikatai, gyvybei, orumui, asmens autonomijai, kai kyla pavojus jo pamatinėms teisėms, kyla pavojus teisingumui.
Tai gali būti sunki liga, rizikinga chirurginė operacija, autoįvykis, kurio metu asmuo sužaloja kitą žmogų ar susižaloja pats, užpuolimas, asmens arba namų apiplėšimas, smurtas šeimoje, vaikų nepriežiūra, apgaulės būdu išviliotos santaupos ir kt.
Dar daugiau – tokios situacijos žmogui kelia didžiulį stresą ne tik tada, kai jos nutinka tiesiogiai jam pačiam, tokios situacijos kelia ne mažesnį stresą, kai žmogus tampa tiesioginiu ar netiesioginiu tokių aplinkybių liudininku, yra priverstas stebėti kito žmogaus patiriamą skausmą ir neteisingumą, arba negalėdamas padėti, arba, priešingai – privalėdamas įsikišti bei rizikuoti pats.
Rizikingos profesijos ir tylos konspiracija
Jungtinėse Valstijose yra nustatyta, jog tarp žmonių, priklausomų nuo alkoholio, dominuoja atstovai tų profesijų, kurie dažniausiai susiduria su smurtu ir neteisingumu – tai yra teisininkai, kariai, policininkai, gydytojai ir aptarnaujantis medicinos personalas.
Specialistų kalba, tai vadinama „profesine trauma“ (occupational trauma) – skausmingos, traumuojančios situacijos, kurios yra kasdieninės profesinės patirties dalimi.
Ilgą laiką, šitie dalykai – stresas ir jo slopinimas alkoholiu – buvo taip vadina „vieša paslaptimi“ – artimi žmonės ir tarnybos draugai puikiai žinojo, bet visi tylėjo. Kodėl?
Žmonės jautė socialinį spaudimą – išlaikyti grupės paslaptis grupės viduje, išsaugoti profesinę reputaciją, toliau puoselėti romantizuotą, heroizuotą tam tikrų profesijų įvaizdį – taip formavosi kolektyvinis tylėjimas, arba tylos konspiracija.
Šiandien, visuomenės normos smarkiai pakeitę – žmonės pavargo gėdytis ir tylėti, ir vis daugiau žmonių renkasi kitą kelią, t.y. problemas pripažinti ir spręsti, užuot apsimetus, kad jos neegzistuoja.
Esate rizikos grupėje? Nereiškia, kad esate pasmerktas ar bejėgis!
Pirmieji tyrimai apie tai, kad dauguma Vietnamo karo veteranų piktnaudžiauja alkoholiu ir nebepajėgia grįžti į normalų kasdienį gyvenimą, Jungtinėse valstijose buvo atlikti dar praėjusio amžiaus antroje pusėje – iš čia ir kilo posakis, esą „karas baigiasi tik tada, kai miršta paskutinis kareivis.“
Nuo to laiko, pripažįstama, kad alkoholizmas ir kitos priklausomybės – šie dalykai nėra nei asmeniški, privatūs, nei purvini ar gėdingi.
Vakarų šalyse, ir Jungtinėse Valstijose ypatingai, yra plačiai ir atvirai kalbama, jog tam tikros žmonių grupės, dėl savo profesijos ir patiriamo streso, susiduria su didesne priklausomybių tikimybe, galima sakyti – yra rizikos grupėje.
Kaip šią riziką galima sumažinti arba jos išvengti? Būtina problemą pripažinti, išmokti emociškai atsiriboti nuo sudėtingų situacijų, išmokti valdyti stresą, išmokti nerimą, pyktį ir nusivylimą slopinti ne alkoholiu, o kitais būdais.
Tačiau žmogaus organizmas sukurtas taip, kad reaguotų į stresą. Tos reakcijos – baimė, šokas, pasišlykštėjimas, agresija, pyktis – nėra liguistos ar patologinės, jos yra būtinos žmogaus išgyvenimui ir būtent šių reakcijų dėka žmonės išliko, nes išmoko atpažinti ir vengti pavojų, ir kartais, nuolatiniai kasdieniniai susidūrimai su stresu žmonėms nepraeina be pėdsakų – jie griebiasi alkoholio ir tampa priklausomi.
Šiandien, egzistuoja daugybė būdų, kuriais galima atkurti natūralų organizmo gebėjimą kovoti su stresu ir jam priešintis – tai yra hipnoterapinis kodavimas, gydymas lazeriu, daug kitų metodų, kurie susilpnina smegenyse susiformavusias sąsajas tarp alkoholio ir pasitenkinimo, sukelia lengvą alkoholio atmetimo reakciją ir skatina natūralų taip vadinamų laimės hormonų, oksitocino ir seratonino, išsiskyrimą.
Koks būdas tinkamas būtent jums? Pasitarę su specialistu, papasakoję apie savo priklausomybių istoriją, savo gyvenimo būdą, savo lūkesčius, ketinimus ir kt., rasite sau tinkamą sprendimą.
Atminkite – blogiausias kelias yra užsisklęsti savyje, gėdytis ir toliau slopinti neigiamas.
Jei jums pačiam ar jūsų artimam žmogui nutiko taip, kad darosi sunku kontroliuoti alkoholio vartojimą, kreipkitės į psichoterapijos centrą „Sielos veidrodis“. Skambučiai telefonu priimami bet kuriuo metu.
Psichoterapijos centras „Sielos veidrodis“
Naugarduko g. 68B, 2 aukštas, Vilnius
Šermukšnių g. 7, 105 kab., Klaipėda
Tel. Nr. +370 633 11193 (galima kreiptis visą parą).